Kam Dievas kūrė Visatą ?

Sveiki, kaip manote, kokiu tikslu Dievas kūrė Visata ? Ar ne geriau būtų, jei Dievas iš viso nebūtų nieko kūręs - nieko nebūtų, tad ir problemų nebūtų ?

Filosofas, is kur trAUKIAT , kad tai dievo darbas?:) Tarp kitko yra spec forumai filosofams

Teologo košmaras
Bertrand Russell, 2008.12.03

Kartą garsus teologas dr. Tadeušas susapnavo, kad mirė bei, kaip ir
tikėjosi, pateko į Rojų. Studijų metais jis tam ilgai ruošėsi, todėl
nesunkiai rado kelią. Taigi, pabeldė jis į Rojaus duris ir, jo nuostabai,
buvo sutiktas su dideliu įtarumu. Prašau mane įleisti, - tarė jis, - aš visą
gyvenimą pašvenčiau Dievo garbinimui bei buvau doras žmogus. Žmogus? -
paklausė durininkas. - O kas tai? Ir kaip toks menkas padaras kaip tu gali
aukštinti Dievo didybę? Dr. Tadeušas apstulbo. - Jūs, be abejo, negalite
nieko nežinoti apie žmogų. Jūs tikrai turite būti girdėjęs, kad žmogus yra
tobuliausias Kūrėjo kūrinys. Na, - atsakė vartininkas, - apgailestauju, kad
įžeidžiau tamstos jausmus, tačiau viskas, ką dabar pasakoji, man yra
naujiena. Abejoju, ar čia, viršuje, kas nors išvis yra girdėję apie tokį
dalyką, kurį tu vadini “žmogumi”. Vis dėlto, kadangi atrodai labai
sunerimęs, suteikiu tau galimybę pasitarti su mūsų bibliotekininku.
Rutulio formos bibliotekininkas, turintis tūkstantį akių ir vieną burną,
pažvelgė į dr. Tadeušą viena iš savo akių. Kas čia toks? - paklausė jis
durininko. Šitas, - atsakė durininkas, - sakosi esąs rūšies, gyvenančios
kažkokioje “Žemėje” ir vadinamos “žmonėmis”, atstovas. Jis kažkodėl yra
įsitikinęs, kad Kūrėjui labai rūpi jo gyvenamoji vieta bei jo padermė.
Galbūt, pamaniau, galėtumei jį kiek apšviesti. Ką gi, - tarė
bibliotekininkas, maloniai kreipdamasis į teologą, - gal galėtumei man
paaiškinti, kur yra toji vieta, kurią pats vadini “Žeme”? Oi, - atsakė
teologas, - juk tai yra Saulės sistemos planeta. O kas yra toji Saulės
Sistema? - paklausė bibliotekininkas. Oi, - atsakė kiek susinervinęs
teologas, - klausimas, kurio klausiate, priklauso profaniško pažinimo
sričiai, o mano paties kompetencija yra Šventas Žinojimas. Nepaisant to, esu
pakankamai išmokęs iš savo astronomų draugų, jog galėčiau jums paaiškinti,
kad Saulės sistema yra Paukščių Tako dalis. O kas yra tas Paukščių Takas? -
vėl paklausė bibliotekininkas. - Na, Paukščių Takas yra viena iš galaktikų,
kurių, kaip man sakė, yra šimtai milijonų. Gerai, jau gerai, - tarė
bibliotekininkas, - tik nesitikėk, kad aš taip lengvai prisiminsiu vieną iš
tokios gausybės. Nors, tiesa, esu anksčiau kažką girdėjęs apie galaktikas.
Tiesą sakant, manau, kad netgi mūsų vienas bibliotekininkas specializuojasi
šioje, galaktikų, srityje. Gal geriau paklauskime jo ir pažiūrėsime, ar jis
mums galės padėti.
Netrukus pasirodė ir bibliotekininko padėjėjas, galaktikų specialistas. Jis
buvo dvylikasienio formos. Galėjai įžiūrėti, jog jo paviršiaus kažkada būta
skaidraus, tačiau nusėdusios knygų lentynų dulkės padarė jį blankiu ir
nepermatomu. Bibliotekininkas paaiškino jam, kad dr. Tadeušas, siekdamas
nupasakoti savo kilmę, užsiminė apie galaktikas, apie kurias jie dabar ir
tikisi sužinoti daugiau informacijos iš bibliotekos galaktikų skyriaus.
Na, - tarė bibliotekininko padėjėjas, - manau, jog tai visai įmanoma, tačiau
yra šimtai milijonų galaktikų ir kiekviena iš jų turi atskirą tomą, todėl
prireiks kažkiek laiko, kad suračiau tinkamą knygą. Ko konkrečiai šita
keista menkysta ieško? Tai, taip vadinamasis, Pukščių Takas. - Atsakė
neryžtingai dr. Tadeušas. Gerai, - tarė bibliotekininko padėjėjas, - aš
rasiu, jei pavyks.
Grįžęs po trijų savaičių jis paaiškino, kad dėl ypatingai tikslios
katalogizavimo sistemos bibliotekos galaktikų skyriuje jam pavyko aptikti
galaktiką, įvardintą numeriu QX 321,762. Dėl šitos paieškos, - aiškino
jis, - mums reikėjo visų penkių tūkstančių galaktikų skyriaus darbuotojų
pagalbos. Galbūt jūs norėtumėte susitikti su darbuotoju, kuris kaip tik ir
dirba su galaktikos, apie kurią dabar kalbame, reikalais? Pakviestas
darbuotojas pasirodė esąs aštuoniasienis, turintis po akį kiekvienoje veido
pusėje ir vieną burną. Jis buvo kiek nustebęs ir sutrikęs, kai atsidūrė
tokioje žėruojančioje aplinkoje, toli nuo savo tamsių knygų lentynų
prieangių. Susitvardęs jis šiek tiek droviai paklausė: ką jūs norėtumėte
sužinoti apie mano galaktiką? Dr. Tadeušas prakalbo: man reikia sužinoti
apie Saulės Sistemą, apie jos dangaus kūnus, besisukančius aplink vieną mūsų
galaktikos žvaigždę. Ta žvaigždė, aplink kurią jie skrieja, yra vadinama
Saule. Hmmm… - tarė Paukščių Tako bibliotekininkas, - jau ir taip buvo
pakankamai sunku aptikti reikiamą galaktiką, o surasti norimą žvaigždę
pačioje galaktikoje bus dar sudėtingiau. Mano žiniomis, toje galaktikoje yra
apie tris šimtus milijardų žvaigždžių, bet pats neturiu nė žalio supratimo,
kaip jas reikia vieną nuo kitos atskirti. Vis dėlto, esu tikras, jog kažkada
Administracijai reikėjo viso trijų šimtų milijardų žvaigždžių sąrašo, kuris
vis dar turėtų būti saugomas rūsyje. Jeigu manai, kad verta, aš galiu
įpareigoti tam tikrus darbuotojus iš Kitos Vietos, kad jie paieškotų šios
žvaigždės.
Kadangi dr. Tadeušas buvo akivaizdžiai susikrimtęs, buvo nuspręsta, jog tai
būtų pats protingiausias variantas.
Po kelių metų visiškai nuvargęs ir jau netekęs vilties bibliotekininko
padėjėjui galaktikų klausimais prisistatė ketursienis. Pagaliau, - tarė
jis, - aš radau tą žvaigždę, kurios jūs reikalavote, bet absoliučiai
nesuvokiu, kodėl jūs ja susidomėjote. Ji yra visiškai tokia pati kaip ir
likusios šios galaktikos žvaigždės. Jos dydis ir temperatūra yra vidutiniai,
o ji pati yra apsupta žymiai mažesnių kūnų, vadinamų “planetomis”. Trumpai
panagrinėjęs, aš aptikau, kad mažiausiai viena iš tų planetų turi parazitų,
ir manau, jog šitas padaras, tiek čia klausinėjęs, turi būti vienas iš jų.
Tuo momentu dr. Tadeušas ungningai ir piktai prartrūko sielotis: Kodėl, o
kodėl Kūrėjas nuslėpė nuo mūsų, vargšų Žemės gyventojų, kad ne dėl mūsų Jis
sutvėrė Dausas? Aš visą savo gyvenimą uoliai Jam tarnavau, tikėdamas, kad
Jis pastebės mano pastangas ir apdovanos mane Amžinąja Palaima. O dabar,
atrodo, Jis net nežinojo, kad aš egzistuoju. Jūs man sakote, kad aš tesu be
galo mažas, mikroskopinis gyvūnėlis ant smulkaus kūno, skriejančio aplink
vieną nereikšmingą elementą iš trijų šimtų milijardų žvaigždžių telkinio,
kuris taip pat tėra tik vienas iš daugybės milijonų panašių telkinių. Aš
negaliu to pakęsti, nebegaliu daugiau dievinti savo Kūrėjo. Labai gerai, -
tarė vartinintas, - tuomet tu gali eiti į Kitą Vietą.
Tada teologas pabudo. Šėtono galia mūsų sapnuose yra siaubinga. - Sumurmėjo
jis.
swx