Nekrikštytas vyras

O jau tie, kuriuos budamus poros metu ir nesuprantancius ko tas dede paklode apsivilkes is ju nori pakrikstijo, tai labai tikintys Puiku religingumo garanta atradai. Gal tu tiesiog pasisnekek su zmogum, issiaiskink ka jis is viso apie ta religija zino, gal dar ir pati persigalvosi.

O kas pasikeis jei jį pakrikštisi

Man svarbu zmogus krikstytas ar ne -tik del mano busimos seimos ir vaiku: jei tevai skirtingu paziuru, tikejimu- tai as abejoju, ar jie taip lengvai ras veliau kalba. Pvz. krikstyti vaika ar ne ( as ta butinai darysiu, o tas nekrikstytas vyras net neabejoju, kad irodines, jok ir be tikejimo graziai tiek metu pragyveno). Plius ivairios sventes. As nesuprantu kam Kaledas, Velykas ir kitas sventes svencia netikintys- tikriausiai tik del to, kad skaniai pavalgytu ir neeitu i darba. Juk tai religines sventes, o jei tu netikintis- tai kam jas sventi?

Musu krastuose zmones Kaledas svente dar senokai pries ateinant krikscionybei. Net pats pavadinimas pagoniskos kilmes. Iki siol isliko ivairus burtai, apeigos, kurie yra anti-krikscioniski ir esmes draudziami baznycios. Panasiai ir su kitomis sventemis, tad nereiketu ju sieti vien tik su krikscionybe ir tikejimu.

Gabrini, tos religijos pamatas yra Dievas, taip kad reikia tiket Dievu, o ne kuciukais, kunigais, Kaledom ar silke. Tai ka zmones is religiju padare yra tik kazkoks nesusipratimas

Supratau kodel manes niekas neima- gi as zydas

Kiek prisimenu iš ankstesnių tamstos komentarų - esi vedęs, tai kas dar tamstą turėtų imti? Ar Zygfridui problemos su asmens tapatybe?

Kas esi, Barmalėjau? Kad ir juokiasi kažkoks geltonas blynas tamstos komentaro pabaigoje, bet sunkų klausimą čia uždavei.
Pirma, apie argumentus. Tikėjimas yra daugiau už teologinius argumentus. Manai, argumentais krikščionys įtikindavo pagonis? Ar jėga (ginklais)? Stipriausias argumentas už tikėjimą yra gyvenimas, dar vadinamas liudijimu. Kaip viename eilėraštyje: žygiais, o ne žodžiais Tėvynę mylime

Taigi, būtų visai neįdomu ištisas dienas ginčytis su savo vyru dėl teologijos. Tada būtų aktualu tokia asmens savybė kaip tolerancija. Palikti asmenines pažiūras ramybėje. Mano tėvų šeimoje tėvas anksčiau buvo aršus bedievis, sunku drauge būdavo per Kūčias, Kalėdas, Velykas prie bendro stalo, ar net ir šiaip sekmadieniais. Bet tai labiau susiję su asmens kultūra - kiek jis sau leidžia šaipytis iš kitiems svarbių dalykų.
Dabar kita pusė - formalioji. Tikinčiai katalikei santuoka galioja tik palaiminta bažnyčioje, o ten tuokiantis yra sąlyga, kad vaikai bus krikštijami ir auklėjami katalikais. Jei vyras su tuo nesutinka, ketina auklėti ateistiškai, tai jau ir problema. Ir vaikams negerai.
Būna moterų, kurios meta bažnyčią (su visais jos įsakymais) dėl vyro. Laimė, jei jis pasirodo patikimas, bet šiaip žmogum, ir dar netikinčiu (neaišku, kokią moralę pripažįstančiu), kliautis rizikinga - gali likti be nieko.

O kur as parasiau apie kuciukus,silke aisku , kad Dievas- tiems kas apsilanko per tas sventes baznycioje, tikrai galvoja ne apie silke...atsiprasau, bet jau kvailesnio komentaro tikrai negalejo buti, nei tavo. Ir dar nezinau nei vieno zmogaus , kuris siais laikais per Kaledas burtu, ar dar kazka panasaus darytu. Esu katalike ir zadu ja likti.

O kas ty per biesas - nekrikštytas vyras?