Kam Jums reikalinga religija 21 a.?

Taip, ir netikėtai gauti šiltų pasveikinimų.. Ir pačiam išsiųsti

Siuolaikiniam individui,pasaulis yra tapes didziuliu gerybiu konteineriu,o vartojimo galimybes pavirto savotisku gyvenimo "kokybes" bei vertes matu.Ta prasme dabar individai troksta patys tapti dievais,ar pasaulio valdovais.Ir galios vilione,tokia saldi,kad uzgozia klausima,kokia kaina reikia moketi uz ja.
Tai religija man padeda atrasti saugumo jausma,suteikia stabilumo kasdieniniame gyvenime,padeda priarteti prie sviesesniu vertybiu supratimo,padeda isgyvent sunkiomis akimirkomis...
Su sv. Kaledom visus,lai po Kaledu eglute buna ne vien dovanos,bet ir mazi tyri stebuklai:silti apkabinimai,meile,tikejimas,dziaugsmas,laime..Stebuklingu svenciu!

Per Kalėdas - kaip visad ketvirtadieniais per Lietuvos Radijo I programą - transliavo laidą "Forumas", kur neatsimenu kas kalbino Arūną Peškaitį. Tokį pranciškoną. Pagal išsilavinimą psichologas, paskui tapo kunigu. Kam jam religijos ir kunigystės prireikė, kokiu keliu įtikėjo, kokia nauda iš to?
Ir psichologijos žinios nesutrukdė...
Labai verta paklausyti, galima susirasti LR archyve (12.25).

Su Naujais Metais!
Per išeigines turi ,žmogus, laiko pagalvoti..
Aišku mūsų istorija nėra visai tokia kokios norėtųsi, gerai, kad bent Jonas Paulius II atsiprašė už krikščionių darytas skriaudas. Tačiau istoriją reikia vertinti atsargiai, įsigilinus į priežastis ir aplinkybes, pasižiūrėjus kokios po to už poelgius buvo gautos pasekmės.(Kiek nužmonėjai, tiek tau būna ir atseikėta.) Vis gi yra ženklų, kad žmonija iš klaidų mokosi.
Man atrodo religija 21 amžiuje reikalinga tam pačiam tikslui kaip ir anksčiau- kelti žmogų aukštyn. Geriausiai pažįstu krikščionybę, tai galiu pasakyti- šiandien ji reikalinga, kad kaip sakė dainelė mokytumeisi iš tikro mylėti. Dar duoda tvirtumą išlikti ištikimu sau kai gyvenimas iš visų pusių daužo.
Aišku, jei sutinki krikščionis besistumdančius autobuse, reiškia jie pasirinko tik išorinę, tradicinę tikėjimo pusę, gal tai jiems duoda ramybę, gal be jo išvis nepakenčiami būtų..
Nesakau, kad be religijos žmogui neįmanoma laikyti save aukštumoje, bet ji yra būdas padėti.

Geriau religija tiketi nei seimu ir seip jau Tave Zygfrid pradedu atpazinti is topiku pavadinimu. Bet shaunu kad uzklausi geru klausimu

Zigfrydai kaip be ziuresi kad ir kokios melages butu religijos, manau gyvenimo pradziai jos reikalingos. Kad nuo mazu dienu kazkas iskiepytu bendrai suvokiamus gerio etalonus. Zmogus nebetikintis dievu yra ziauriai pavojingas jis nebeturi jokiu satbdziu. uzmusti jam nieko nereiks... todel net ir zinant kad baznycios yra tik pavergimo instrumentas reikia visgi susiformuluoti kazkokia samprata apie Dieviskuma. Atmetant dali baznyciu mokymu.

Dievas yra dainele... bet tai negali buti tai ka mus moko zinoti ir bijoti. Negali krikscioniskasis dievybes supratimas toliau normaliai egzistuoti nes jis paneigia visas kitas religijas. Cia turbut dauguma ziurejo filma apie krikscioniskosios religijos atsiradima "zeitgeist". Ziurejot? Padarykit isvadas.

kam reikalinga religija? man Dievas niekada nesisiejo su kažkokiu asmeniu, dievas man visada tiesiogine prasme buvo Gėris. ir man tikėti Dievu, tai tikėti Gėriu. esu viena tų, kurios tiki, kad 10 Dievo įsakymų gali išgelbėti pasaulio. nes beveik kiekvienai problemai galima pritaikyti kažkurį iš 10 įsakymų. Karai? - Negeisk svetimo turto, nežudyk. Narkotikai? - Gerbk savo tėvą ir motiną (jie tau suteikė gyvybę, neturi teisės to iš savęs atimti). Alkoholis? švęsk sekmadienį (ne kiekvieną dieną). Gal sunkesnė problema badas Afrikoje... nors esu nekrikštyta, bet retkarčiais užsuku į bažnyčią. nemoku aš jokių poterių, nes nemanau, kad tikėjimą reikia sprausti į kažkokius rėmus, į kažkieno kito sukurtus žodžius. manau, kad tikėjimas yra vienas tų dramblių, ant kurių laikosi pasaulis.

Sakau jums tai tokia atvira širdimi, kokią vargu ar kada nors vėl turėsiu, todėl meldžiuosi , kad dabar būtumėt ramiame kambaryje, kai išgirsit šiuos žodius.Mano paslaptis yra tokia: man reikia Dievo, aš sergu, pavargau, ir nebegaliu būti vienas.Man reikia Dievo, kad jis padėtų man duoti, nes atrodo, kad kad jau nebesugebu nieko duoti; kad padėtų man būti geram, nes atrodo, kad jau nebesugebu būti geras; kad padėtų man mylėti, nes atrodo, kad jau praradau gebėjimą mylėti.

gyvenimas po dievo.
atrodo, kad laikas toks

Greta Greta, koks nuoširdus pasisakymas... Tik parašytas vyriškąja gimine. Man tai pavyzdžiui nereikia Dievo. Pats sprendžiu, geras mano poelgis ar blogas, pats sprendžiu, ką duoti ir už kiek, pats sprendžiu, ką mylėti ir ko ne.