Kas yra meilė?

ar as, ar tu?

ir as, ir tu

[quote:9ap4s2x9]As gal taip atsakysiu.
Ne vaikai lipdo zodzius prie jausmu, o tevai juos priklijuoja arba ne. Kai tu pirma karta issitiesei, greiciausiai prie taves pribego mama ir klause ar tau skauda. Kai tu zliumbiai turejo paklausti kas nutiko. Kai gavai saiba tevas klause ko liudi. Kai tavo pilve skraidziojo drugeliai, pasaulis buvo pilnas dziaugsmo, o per gyvenima tu skridai, tavo mama tavo tevui sake, kad tu isimylejas. Kai per sita jovala palikai sporbacius saldytuve, mama turejo tave barti jog tu issiblaskes, ir ji del to ant taves pyksta. Visa tai lydejo atitnkamas veido israiskas.
Kalbant apie spalvas, manau tai labiu susije su psichologija nei su jausmais.
Kai zmogus depresijoje jam visos spalvos liudnos. Smaile su sypsena mato priesa. Mano, kad is jo issipisineja.
http://www.psichologas.info/matau-koks-as-blogas/

Raudona ty karsta. Melina ty salta.

Veidrodiniai neuronai saudo iki kol atsibosta klausytis.
Apie Meile. Zmogus ne makake. Kalbant apie vyra, parodyk kuris drasiai kalbetu apie jausmus! parodyk man vyra kuris tai darytu nudeges sparnus!

Tai, kad nori priversti pasauli tavo linkme. Manau turetu buti labai pikta, kad jis to nedaro?![/quote:9ap4s2x9]

Nesvarbu, kas juos lipdo - noriu pasakyti, kad tai tik jausmu pavadinimai, kurie nieko nepasako apie pati jausma. Kazkas panasaus i "barkoda". Todel ir tiek daug beprasmiu kalbu apie meile.

[quote:9ap4s2x9]Kalbant apie spalvas, manau tai labiu susije su psichologija nei su jausmais.
Kai zmogus depresijoje jam visos spalvos liudnos. Smaile su sypsena mato priesa. Mano, kad is jo issipisineja.
http://www.psichologas.info/matau-koks-as-blogas/

Raudona ty karsta. Melina ty salta.[/quote:9ap4s2x9]

Pabandyk tada paaiskint jausma, kai isipjauni i pirsta.

[quote:9ap4s2x9]1. Gal tamsta paaiskinsite, kodel gamtai reikejo "sugalvoti" meile net tarp reprodukcijai netinkamu individu?[/quote:9ap4s2x9]
Tam, kad jie daugintusi. Tiesiog kartu egzistuoja ir ligos, kurios sita funkcija pazeidzia. Kodel zmogus kure kompiuteri prie kurio sedi, jeigu buna, kad jie sugenda?

[quote:9ap4s2x9]2. Gal parasytumetume kokios medziagos toje chemineje reakcijoje dalyvauja ir kas rezultate (kokia chemine medzoaga) gaunasi? Ir toplogiskai - kurioje zmogaus kuno vietoje tai vyksta?[/quote:9ap4s2x9]

O kam tau tai? Juk jei tau duotu visus atsakymus, vistiek tu i juos galesi paklausti "kodel?", "kaip?"? Mokslas uz kasdieninius pliurpalus ir religijas yra pranasesnis tik tuo, kad nepriestarauja pats sau. Daugiau is esmes yra religija ar salyga, kad logikos desniai ir tam tikra patirtis yra tikra.

[quote:1ou3bepr]Būtent, geri ir argumentuoti klausimai. Ar kas nagrinėjo tą chemiją tarp dviejų žmonių? O siela toje cheminėje reakcijoje kaip ir nedalyvauja [/quote:1ou3bepr]

Dualizmas

Renė Dekartas sukūrė plačiausiai žinomą dualizmo versiją
Dualizmas yra požiūris, kad sąmonėje vykstantys procesai kai kuriais aspektais nėra fiziniai. Dažniausiai naudojamas argumentas už dualizmą yra daugelio žmonių intuicija, kad jų asmenybė, siela ir protas yra kažkas daugiau nei vien smegenys. Sąmonė atrodo kaip kažkokios kitos formos materija, nes turi savybių, kurių joks kitas materialus daiktas neturi. Dauguma modernių filosofų mano, kad tokios intuicijos, kaip ir daug kitų, gali būti neteisingos ir todėl geriau yra pasikliauti empiriniais stebėjimais, kritiniu mąstymu, moksliniais metodais ir pan.
Renė Dekartas detaliau aprašė intuicija paremtą argumentą. Čia yra pateikiama sutrumpinta jo versija: Setas turi aiškią savo proto, kaip mąstančio daiktą, neturinčio jokios erdvinės išraiškos (jo negalima pamatuoti, kaip yra matuojamas ilgis, svoris ir pan.), idėją. Jis taip pat turi aiškią savo kūno, turinčio erdvinę išraišką, bet negalinčio mąstyti, idėją. Todėl kūnas ir sąmonė turi radikaliai skirtingas savybes ir yra du atskiri dalykai. Kai kurie filosofai kritikuoja šį argumentą, nes jis pasikliauna prielaida, kad Seto kūno ir proto kaip "aiškių ir skirtingų" idėjų atskyrimas būtinai yra teisingas.
Kitas argumentas už dualizmą sako, kad jei protas būtų pilnai priklausomas nuo smegenų, o smegenys nuo biochemijos, o biochemija nuo bereikšmių atomų kitimų, mes neturėtume jokios priežasties manyti, kad mūsų mintys gali būti nuosekliai pagrįstos. Išeitų, kad net jei natūralizmas ir yra tiesa, nebūtų kaip to žinoti.
Vakarų filosofijoje ankstyviausios dualistinės idėjos yra randamos Platono ir Aristotelio raštuose, bet geriausiai žinomą versiją sukūrė Renė Dekartas. Jis taip pat suformulavo sąmonės ir kūno problemą tokia forma, kokia ji egzistuoja ir dabar.
[taisyti]Monizmas

Eliminatyvinis materializmas teigia, kad dabartinis mūsų tikėjimas sąmonės reiškiniais yra analogiškas atgyvenusioms senovės teorijoms kaip geocentrinis visatos modelis
Priešingai nei dualizmas, monizmas teigia, kad nėra fundamentalaus sąmonės ir kūno atsiskyrimo. Šiuo metu populiariausias yra fizikalistinis monizmas, kuris daro prielaidą, kad visa egzistuojanti materija yra fizinė, todėl ir sąmonę galima paaiškinti fiziniais procesais. Kai kurie šio požiūrio atstovai, kaip John Smart ir Ullin Place teigia, kad sąmonės įvykių rūšys (pvz., skausmas) yra identiškos smegenyse vykstančių fizinių procesų rūšims. Kitaip tariant, jausmas J yra vienas ir tas pats kaip smegenų būsena B. Pagrindinė šios teorijos kritika yra, kad ne tik žmonės, bet ir gyvūnai gali jausti tokius jausmus kaip skausmas. Atrodo neįtikima, kad visi šie skirtingi organizmai bejausdami skausmą turėtų identišką smegenų būseną.
Eliminatyvinis materializmas teigia, kad mūsų tradicinis sąmonės supratimas ("folk psichologija") yra neteisingas ir kai kurios sąmonės būsenos, kuriomis daugelis žmonių tiki, tiesiog neegzistuoja. Todėl, pasak kai kurių šios pozicijos gynėjų, niekada nebus rastas aiškus mokslinis paaiškinimas tokiems "folk psichologijos" terminams kaip tikėjimas ar troškimas, nes jie yra prastai apibrėžti. Dėl šių priežasčių prasmingiau yra psichologijos koncepcijas vertinti pagal tai, kaip gerai jos gali būti privestos prie biologijos, o ne atvirkščiai. Kai kurie eliminatyvinio materializmo šalininkai mano, kad "folk psichologija" daro klaidą bandydama paaiškinti sąmonę lingvistiniais terminais ir kad ilgainiui kitokie nervų sistemos modeliai (pvz., sudaryti iš vektorių ir matricų) tiksliau paaiškins, kaip veikia smegenys.
Dvidešimtame amžiuje, ypač pirmoje pusėje, sąmonės filosofijoje dominavo biheviorizmas. Psichologijoje bihevioristinių teorijų atstovai teigia, kad vienintelis dalykas, kurį verta tirti yra žmogaus elgsena, tuo tarpu daryti prielaidas apie giluminius psichikos procesus negalima. Panašiai filosofijoje išsivystė teorija, kad teiginiai apie vidinį protinį gyvenimą yra nepatvirtinami ir bereikšmiai. Todėl bihevioristams sąmonės būsenos (pvz., džiaugsmas) yra tiktai elgesio apibūdinimas, o ne vidiniai išgyvenimai. Dvidešimto amžiaus antroje pusėje biheviorizmo įtaka sumažėjo dėl kelių suvoktų problemų. Pavyzdžiui, galvos skausmą patiriantis žmogus nebūtinai turi tai parodyti savo elgesiu, bet tai nereiškia, kad jam galvos neskauda.

http://lt.wikipedia.org/wiki/S%C4%85mon ... filosofija

[quote:irl5gzu3]Būtent, geri ir argumentuoti klausimai. Ar kas nagrinėjo tą chemiją tarp dviejų žmonių? O siela toje cheminėje reakcijoje kaip ir nedalyvauja [/quote:irl5gzu3]

Dualizmas

Renė Dekartas sukūrė plačiausiai žinomą dualizmo versiją
Dualizmas yra požiūris, kad sąmonėje vykstantys procesai kai kuriais aspektais nėra fiziniai. Dažniausiai naudojamas argumentas už dualizmą yra daugelio žmonių intuicija, kad jų asmenybė, siela ir protas yra kažkas daugiau nei vien smegenys. Sąmonė atrodo kaip kažkokios kitos formos materija, nes turi savybių, kurių joks kitas materialus daiktas neturi. Dauguma modernių filosofų mano, kad tokios intuicijos, kaip ir daug kitų, gali būti neteisingos ir todėl geriau yra pasikliauti empiriniais stebėjimais, kritiniu mąstymu, moksliniais metodais ir pan.
Renė Dekartas detaliau aprašė intuicija paremtą argumentą. Čia yra pateikiama sutrumpinta jo versija: Setas turi aiškią savo proto, kaip mąstančio daiktą, neturinčio jokios erdvinės išraiškos (jo negalima pamatuoti, kaip yra matuojamas ilgis, svoris ir pan.), idėją. Jis taip pat turi aiškią savo kūno, turinčio erdvinę išraišką, bet negalinčio mąstyti, idėją. Todėl kūnas ir sąmonė turi radikaliai skirtingas savybes ir yra du atskiri dalykai. Kai kurie filosofai kritikuoja šį argumentą, nes jis pasikliauna prielaida, kad Seto kūno ir proto kaip "aiškių ir skirtingų" idėjų atskyrimas būtinai yra teisingas.
Kitas argumentas už dualizmą sako, kad jei protas būtų pilnai priklausomas nuo smegenų, o smegenys nuo biochemijos, o biochemija nuo bereikšmių atomų kitimų, mes neturėtume jokios priežasties manyti, kad mūsų mintys gali būti nuosekliai pagrįstos. Išeitų, kad net jei natūralizmas ir yra tiesa, nebūtų kaip to žinoti.
Vakarų filosofijoje ankstyviausios dualistinės idėjos yra randamos Platono ir Aristotelio raštuose, bet geriausiai žinomą versiją sukūrė Renė Dekartas. Jis taip pat suformulavo sąmonės ir kūno problemą tokia forma, kokia ji egzistuoja ir dabar.

Monizmas

Eliminatyvinis materializmas teigia, kad dabartinis mūsų tikėjimas sąmonės reiškiniais yra analogiškas atgyvenusioms senovės teorijoms kaip geocentrinis visatos modelis
Priešingai nei dualizmas, monizmas teigia, kad nėra fundamentalaus sąmonės ir kūno atsiskyrimo. Šiuo metu populiariausias yra fizikalistinis monizmas, kuris daro prielaidą, kad visa egzistuojanti materija yra fizinė, todėl ir sąmonę galima paaiškinti fiziniais procesais. Kai kurie šio požiūrio atstovai, kaip John Smart ir Ullin Place teigia, kad sąmonės įvykių rūšys (pvz., skausmas) yra identiškos smegenyse vykstančių fizinių procesų rūšims. Kitaip tariant, jausmas J yra vienas ir tas pats kaip smegenų būsena B. Pagrindinė šios teorijos kritika yra, kad ne tik žmonės, bet ir gyvūnai gali jausti tokius jausmus kaip skausmas. Atrodo neįtikima, kad visi šie skirtingi organizmai bejausdami skausmą turėtų identišką smegenų būseną.
Eliminatyvinis materializmas teigia, kad mūsų tradicinis sąmonės supratimas ("folk psichologija") yra neteisingas ir kai kurios sąmonės būsenos, kuriomis daugelis žmonių tiki, tiesiog neegzistuoja. Todėl, pasak kai kurių šios pozicijos gynėjų, niekada nebus rastas aiškus mokslinis paaiškinimas tokiems "folk psichologijos" terminams kaip tikėjimas ar troškimas, nes jie yra prastai apibrėžti. Dėl šių priežasčių prasmingiau yra psichologijos koncepcijas vertinti pagal tai, kaip gerai jos gali būti privestos prie biologijos, o ne atvirkščiai. Kai kurie eliminatyvinio materializmo šalininkai mano, kad "folk psichologija" daro klaidą bandydama paaiškinti sąmonę lingvistiniais terminais ir kad ilgainiui kitokie nervų sistemos modeliai (pvz., sudaryti iš vektorių ir matricų) tiksliau paaiškins, kaip veikia smegenys.
Dvidešimtame amžiuje, ypač pirmoje pusėje, sąmonės filosofijoje dominavo biheviorizmas. Psichologijoje bihevioristinių teorijų atstovai teigia, kad vienintelis dalykas, kurį verta tirti yra žmogaus elgsena, tuo tarpu daryti prielaidas apie giluminius psichikos procesus negalima. Panašiai filosofijoje išsivystė teorija, kad teiginiai apie vidinį protinį gyvenimą yra nepatvirtinami ir bereikšmiai. Todėl bihevioristams sąmonės būsenos (pvz., džiaugsmas) yra tiktai elgesio apibūdinimas, o ne vidiniai išgyvenimai. Dvidešimto amžiaus antroje pusėje biheviorizmo įtaka sumažėjo dėl kelių suvoktų problemų. Pavyzdžiui, galvos skausmą patiriantis žmogus nebūtinai turi tai parodyti savo elgesiu, bet tai nereiškia, kad jam galvos neskauda.

http://lt.wikipedia.org/wiki/S%C4%85mon ... filosofija

[quote:3dmtn5b8]Meilė -nesąmonė, absurdas, muilo burbulas. Gamtos sugalvotas būdas tam, kad žmonės prisidarytų vaikų. Cheminė reakcija, iš kurios žmonės prikuria mitų, kad gyventi būtų smagiau.[/quote:3dmtn5b8]

Gali buti, kad nihilizmas yra pereinamasis etapas i nauja vertybiu amziu. Gali but, kad pati meile yra dar prasmingesne negu ji atrode pries mokslui sugriaunant jos keliamas iliuzijas. Taip sakau del to, kad mokslas ir filosofija nera "pilnas vaizdas". Ta prasme cia lyg kalbeti apie drambli zinant tik jo uodega. Nera aisku, kodel ir kaip atsirado visata, taciau aisku, kad ji nera chaosas - yra kazkokia tvarka:

[quote:3dmtn5b8]Cituoti:
Logosas (gr. logos – žodis, kalba, mintis, sąvoka, protas) – filosofinė sąvoka, kuri reiškia visuotinę pasaulio tvarką, dėsnį, beasmenį kosminį protą.
Pirmasis terminą „logosas“ pavartojo Heraklitas Efesietis. Šiuo terminu jis žymėjo visuotinai kintančių pasaulio daiktų ryšių ir santykių pastovumą, būtinumą, visuotinį dėsningumą. Heraklito idėjas plėtoję stoikai laikė logosą materialia kosmoso siela, universaliu tikslingumu, substancija, iš inertiškos materijos formuojančia daiktus.
Filonas Aleksandrietis, neoplatonikai, gnostikai graikų logoso sampratą sujungė su biblinio Dievo vaizdiniu. Jiems logosas – dieviškasis protas, mintis ir žodis, sukūrę ir sujungę pasaulį. Anot Filono Aleksandriečio, pasaulis (kosmosas) – tesąs logoso atvaizdavimas.

Cituoti:
Apeironas (sen. gr. peiras – riba, apeiros – beribis) – tai neapibrėžta beribė būtis. Anaksimandras tapatino ją iš dalies su erdve, iš dalies su laiku. Anaksimandro netenkino Talio teiginys, jog vanduo esąs visko pagrindas. Jis visa ko pagrindu laikė apeironą.
Žodis „apeironas“ reiškia Beribis arba Neapibrėžtas. Apeironas esąs kiekviename daikte, tačiau nesutapatinamas su daiktais ir nesudarąs paprasto stichijų elementų mišinio. Būdamas materialus, turįs savo prigimtį. Anaksimandro teigimu, apeironas esąs amžinas, jis visų medžiagų – pradas. Vienintelis apeironas esantis pradžia, neturinti pradžios, o taip pat ir pabaigos. Jis apima viską ir viską valdo. Pats apeironas esąs nekintantis, kinta tik jo formos. Gamtos įvairovė atsiradusi iš apeirono priešybių.
Anaksimandras manė, jog begaliniame apeirone egzistuoja ne vienas, o daugelis pasaulių.

Cituoti:
Nusas (gr. nus – protas, mintis) – senovės graikų filosofijos sąvoka, kuri reiškia dvasią, intelektą, pažinimo galią, pasaulio tvarkos, dėsningumo principą. Anaksagoras pateikė materialistinę nuso koncepsiją, pagal kurią nusas – materiali jėga, tvarkanti pasaulį. Idealistiškai – kaip pasaulio sielą, idėjų vienovę, formų formą, gryną aktyvumą, pirmąjį postūmį – nusą aiškino Aristotelis.[/quote:3dmtn5b8]

Mokslas griauna sena pasaulio modeli - rodo esanti ji beprasmi, bet jei pasaulis butu beprasmis galbut jo is viso nebutu. Galbut mokslo progresas sudelios viska i naujas vietas - prasme pasirodys esanti visai kitokia

galbut beprasmis pats modelis, bet ne pasaulis

Visas melas itikinamai supakuotas. Tiesa trumpa ir paprasta.
Paziurek kurioje temoje esi. Temos pavadinimas skamba "kas yra meile?"o tu "savo" citatom neigi jos esybe. Maza to, esi visas piktas. Nieko nuostabaus, kad tau ji svetima.
Anot mokslo esam vienas aktyvus spermotozoidas ir kiausialaste. Be technologiju zmogus daugiau nieko ir nepasieke, apart pilstymo is tuscio i kiaura. Kelias i niekur.
Dabar sakau, zmogus be Meiles yra dulke.
Geros kloties

aciu