2008/10/19 21:38:35 21:38:35
[B][I] Skauda iki asaru, bet asaros bejeges.Myliu savo vyra, o jis myli mane.Auginam du sunelius, bet jau metai negyvenam kartu...Nuoskaudos, pyktis, negalejimas atleistri vienas kito padarytu klaidu...Likimas ziaurus, bet..turbut mintimis mes patys pasirinkome toki kelia.Bet kodel tada taip skauda? ....
2008/10/20 05:36:16 05:36:16
Vienas is jusu turit zengti zingsni susitaikymo link.Juk abu mylit vienas kita , tuo labiau yra vaikai. Tai kam kankintis ??..Tiesiog, susitikit pasikalbekit apie viska, pasakykit savo vyrui, jog ji mylit.Ir , jei jis myli jus tikrai atleis bet kokias nuoskaudas ir busite vel kartu.
2008/10/21 09:35:25 09:35:25
Bet gali buti toks variantas, kad kartu buti vos ne sunkiau, nei atskirai. Man taip buvo. Kankinaus be jo, bet ir kancia buvo buti kartu. Ar tu laiminga esi, kai jis salia?
2008/11/20 09:43:15 09:43:15
neužtenka mylėti... meilė gali pakeisti žmogų, bet tam reikia daug pastangų iš pačio žmogaus, noro pasikeisti, jei to nėra meilė nieko neišsprendžia tik apsunkiną sprendimą ir sukelia skausmą... aš pats mylėjau žmoną, ji mylėjo mane, bet nesugebėjom suderinti, papratso dalyko kaip ateities planų dėl gyvenamos vietos... aš negaliu gyventi mieste, ji neisivaizduoja gyvenimo kaime... teko pasirinkti kas mums svarbiau... meile galima surasti dar ir dar kartą, o gyvename deja ne amžinai... galbūt Tau vertėtų galvoti į priekį, nors skyrybos yra lengviausias sprendimas, bet jei nesugebatė rasti kito, tada nereiktų perdaug už to kabintis, reikia judėt į priekį, dažniausiai vaikams būna geriau mylintis patėvis ir mama, negu nuolat besikivirčijantys ir nesutarimų nesugebantys išspręsti tikrieji tėvai...
Turite būti prisijungę, jei norite rašyti forume