Kodel žmonės vieni kitus skaudina?

Gyvename tik viena karta, o meiles ir supratimo patiriame pakankamai mazai. Kartais mes patys del to kalti, kartais mus lydi tam tikra karma. Mylimi zmones isduoda, draugai nesupranta. Kodel pasakyti zodziai daznai buna skausmingi, o ne geri? Ka galime kaltinti: aplinka, draugus ar patys save? Kaip galvojat?

manau, patys dėl to kalti esame. Tiesiog tai mūsų pačių silpnumas, nesugebėjimas pripažinti, kad tie žmonės mums netinka, ar mūsų neverti. Mes bijome vienatvės, todėl ir draugaujame su visais, mylimės su tuo, kuris jau nuvylė, stengiamės pritapti prie darbo kolektyvo, nors tiesą sakant, jiems visiems į nusispjaut į tave...

Prasmingai pasakyta.Mus skaudina ir žemina tiek, kiek patys leidžiame. Nebijokim pareikalauti iš gyvenimo daugiau.

Viena diena gali pasirodyti, kad nera nei vieno zmogaus, verto musu :)

Manau kaltinti nereikia nieko, o stengtis patiems buti tokiais, kokius norime matyti kitus.

Ka reiksia nera ne vieno zmogaus verto musu, tai gal jau tai narcicizmas: as vieninele (is) ir nepakartojamas, o visi kiti man turi geles po kojomis berti?

Cia manau kaiptik tokius ir turejo galvoje, kad zmogus begalvodamas, kad tik kiti blogi, pamastytu ir pats gal ka netaip daro :)

Kaip galvojat, ar bendravimas ir jausmu proverziai priklauso nuo musu profesijos, t.y. kasdienio musu darbo?

O ka taip nebuna ? Geriausia, kai manai, kad visi zmones vertingi, nes is tikruju taip ir yra.

Buna narcizu ir narciziu, bet kazkaip su tokiais zmonemis nera nei kaip nei apie ka bendrauti. Isimyleje save, kam jiems tada kitas zmogus su jo jausmais ir kitokiu pasauliu.

Kaip tai kam :) Pasinaudoti, isnaudoti, manipuliuoti, siekti savo tikslu ... pasiimti tai, ko vertas(-a) :)