Depresija

Išsekimas ir depresija reiškia, kad kažkur padarėte klaidų elgesyje su savimi. Tai priverstinai sustabdo žmogų tam, kad jis atidžiau pasižiūrėtų į save. Geriausia išeitis tokioj situacijoj - kvlifikuota pagalba. Yra tikrai daug gerų psichiatrų, psichologų ir psichoterapeutų, taip pat daug įvairių psichoterapijos rūšių. Sėkmės! :)

matau čia visi savo problemas pasakoja o žmogui padėti nelabai nori... jei žmogus kreipėsi pagalbos čia vadinasi, nori jos čia ir sulaukti, o ne eit pas psichologus kurie dirba pagal taisykles, ar tuo labiau ryt depresantus, kurie ištikrujų suėda asmenybę iki visiško nulio, tuom ir padeda nebelieka nei kam nei del ko depresuoti kai nera asmenybes... asmeniškai aš niekam jokiu budu nerekomenduočiau gert depresnatų.
o mano istorija tokia kad niekas man nieko nediagnozavo ir pas nieka as nėjau, nors drasiai galiu preikšt kad buvo man ir nervinis išsekimas ir depresijos tikrai nelengva forma, galvojau ir gyvybę sau atimti, bet išsikapsčiau visiškai vienas, be jokios pagalbos... įgavau stiprybės ir nors dabar aplanko depresija bet tiesiog prisimenu tas dienas, ir bandau save kontroliuoti...
ką aš galiu patarti... išties nedaug, kai nežinau depresijos priežasčių...

Su tokiais patarimais... Jei negėrei antidepresantų, iš kur žinai koks poveikis? Jei žmogui nervinis išsekimas, kai negali valgyti, miegoti ir apskritai iš lovos pasikelti, jam reikia medikų pagalbos. Vėžio juk patys neišsigydom, sunkios depresijos irgi, nebent lengvą.

mačiau pakankamai žmonių prieš vartojant antidepresantus ir po to kai juos pavartojo ilgesni laika, pvz pusę metų... pasikeičia žmogus iš esmės, nelieka asmenybės... nebemastantis ir nebesidžiaugiantis gyvenimu pasidaro, atima iš žmogaus ne tik individualumą, bet ir jausmus... nu ir tuom kad atima jausmus ir apsaugo nuo depresijos, bet kokia kaina?

išvis nėra nė vienos ligos kur reiktų pašalinių įsikišimo, tik būna perdaug užleistos ligos... o visų ligų priežąstys vis delto slypi pasąmonėje... taigi žmogus pats jas sukuria savo neteisingu elgesiu ar mąstymu... o liga tam ir skirta kad žmogus sustotų ir susimąstytų ką jis ne taip padarė... ką reikia pakeisti gyvenimo būde ir mąstyme, jei žmogus teisingai supranta liga pati praeina...

Apie kokį čia gyvenimo džiaugsmą? Pas sergantį žmogų nebūna jokio džiaugsmo ir jokio pozityvumo. Vaistai tiesiog prislopina tuos blogus jausmus, kad žmogus galėtų pradėti blaiviau matyti gyvenimą ir jį tvarkytis. Asmenybė ne tiek pasikeičia, kiek tampa tikroji, be užtemusio proto.

Ir kiek yra tokių žmonių, kurie gali pasveikti savo jėgomis ir turi tiek sąmoningumo ir jėgų? 1 iš 100, iš 1000? Visiems kitiems reikia profesionalų pagalbos. Ir apskritai pagalbos prašymas - tai nėra silpnumas, tai protingas poelgis.

taip pagalbos prasymas sutinku yra labai geras ir pozityvus dalykas, bet vat vaistu gerimas nors tu sauk nesutiksiu... ir su pagalba, kokreciu zmoniu. nebutinai psichologu ar specialistu sau padeti tikrai gali ne vienas is simto o bent 60 is simto... ir isties tik labai retais atvejais zmogus negali padeti sau... bet tai veikiau isimtis negu taisykle, o kad sergant depresija nebuna dziaugsmo netiesa, tada zmogus tiesiog nevaldo savo emociju ir kadangi gauna daugiau blogu potyriu dazniau buna visiskai juodai nusimines, bet nuotaika gali akimirksniu pasikeist i gera o paskui vel subjurt taip pat staiga ir taip pat del nieko kaip ir pasitaise, depresija tai ir nusako tai kad zmogus daugiau buna blogos nuotaikos... o antidepresantai slopina visas emocijas ir zmogus tampa bukas, jis negali nei liudeti nei dziaugtis...

oi tu vejau vejau..geriau cia koki savo eilerastuka paspausdink.negali patarti,nes pats visas skrendi,o ir mielai ta asarele kartu pasiimtum.tik tu megaujies tuo,o jai jauc ne pyragai..

Kai būna nuotaikų kaita, tai čia jau išvis kita diagnozė, o ne depresija, tik dažnai ją klaidingai diagnozuoja. Ir tie vaistai nėra jau toks baisus dalykas. Kad visus jausmus užmuštų, turbūt reiktų milžiniškas dozes labai stiprių vaistų gerti. Jausmus užmuša nebent didelės dozės raminamųjų, nuo kurių viskas pasidaro px.