Išpažintis

Neičiau... Šventvagystė dar blogiau... Ir kam reikia tos išpažinties, jei ji nepilna, netikra? Dėl akių?
O dėl laikymosi, tai kai norima viskas įmanoma, tik dažniausiai pasiduodam savo silpnybėm, patogumui :)))
Nebuvus 14 metų.. neplanuoju.. kol kas...

Išpažintis tapo tokiu pat paviršutinišku reiškiniu kaip ir daugelio tradicinių švenčių šventimas, pamiršus jų prasmę. Eina žmonės prie klausyklos, nors iš tiesų atsisakyti silnnybių ir nuodėmingo gyvenimo net nemano...

Zinant kokias nuodemes patys kunigai daro nekyla noras pas juos ispazinties eiti...

O aš manau, kad išpažintis labai geras dalykas. Žmonėm, kurie pridarė klaidų, dėl to jaučia didžiulę kaltę arba tiesiog, kai norisi nuo dūšios pasikalbėti, išpažintis gali būti labai naudinga. Modernūs žmonės eina pas psichologus, o bubutės kaime pas kunigus ;)

Niekada nebuvau ir nenoriu eiti. Kiekvienas atsiskaito prieš savo sąžinę. Reikia tik nedaryti kitam to, ko pats nenorėtum, kad tau padarytų ir gana. O jei netyčia ką blogo padarai, tai juk netyčia, už tai neturėtų būti baudžiama :)

hmmm...jei jau esi tikinti ir eidama ispazinties ketini kai ka gedingo nutyleti...tada isvis pagalvok ar verta,ar reikalinga Tau ispazintis?

Va šitai minčiai tai tikrai pritariu. Man draugė sakė, kad ji eina išpažinties prieš šventes, kai nuvažiuoja į kaimą pas bobutę, nes taip reikia. O pasako kunigui beleką...

O as manau jei yra noras eiti, tai eik, tik buk nuosirdi. Ispazinties principas buti nuosirdziam pries save ir pries Dieva. O atleis uz tas nuodemes, uz kurias gailesies:)

Baisu eiti į bažnyčią, kad žaibas nenutrenktų...

Lina, išrišimo negausite, bet eiti... sakoma, kad verta. Žinoma, jokiu būdu ne meluoti. Atsiranda toks dalykas kaip išsituokusiųjų sielovada. Vyskupas Tunaitis apie tai kelis pamokslus kalbėjo arkikatedroje. Išpažintimi parodote savo gerą valią, gerą norą. Tai svarbu, nors ir negaunate išrišimo.