Pažintys Forum

Darnipora pazintys
ForumApie viskąSielos reikalai → Kaip paleisti mirusį vyrą?

Kaip paleisti mirusį vyrą?

Jūnė

J

2 įrašai

2008/06/30 09:40:18 09:40:18

Esu jauna našlė. Vyras žuvo avarijoje prieš 2 metus. Likau viena. Gaila, kad net vaikučio nespėjome susilaukti... Būtų bent dalelė vyro šalia...
Mano gyvenimas sustojo. Niekaip negaliu nustoti galvoti apie savo vyrą, toliau dirbti, džiaugtis ar pamilti kitą žmogų... Pati jaučiuosi lyg mirusi.
Kaip paleisti savo vyrą? Kaip išsivaduoti iš gedulo?


Agne

A

1659 įrašai

2008/06/30 09:43:25 09:43:25

Sunki situacija :( Laikykis.
Pagalbos gal verta pabandyti paieškoti pas psichologus?


Jūnė

J

2 įrašai

2008/07/02 17:15:34 17:15:34

Buvau ir pas psichologus, ir pas psichiatrus. Psichologai išklausydavo, bet nelabai kuo padėjo... Būdavo aš šneku, o psichologė tyli. O kai pradėdavau žliumbt pati irgi žodžio neišspausdavau.
Realiausią pagalbą gavau, kai psichiatras išrašė vaistų. Jei ne tie raminamieji, jau turbūt išprotėjusi būčiau...


lina

L

48 įrašai

2008/07/13 19:28:50 19:28:50

Su vaistais nežaisk, jie sukelia priklausomybę ir kuo toliau tuo daugiau jų reikia, kad jaustum poveikį.
Manau, kad dar reikia laiko išsigedėti. Palengvės. Gal sutiksi kitą žmogų, dabar dar ne laikas ;)


ugnelė

U

892 įrašai

2008/07/14 15:01:22 15:01:22

Aš likau našlė 42 metų, išgyvenusi su vyru 21 metus, likau su 3 vaikais. Vyras mano, a.a., tikrai buvo mano antra puselė. Metus atverkiau juodai, nors darbus dirbau visus, ir sportavau, ir vaikais labai rūpinausi. Bet tik į namus įžengusi kaukę nusimesdavau ir duodavau valią ašaroms. Antrais metais buvo sunku, bet kažkas pradėjo švisti. Po 2,5 metų pajutau,kad galiu priimti kitą žmogų. Jokių vaistų niekada nevartojau, žinau, kad labai greitai atsiranda priklausomybė nuo jų, dozių raminamiesiems, kad jie suveiktų, reikia vis didesnių. Žinau tai iš patirties, nes artimas žmogus tų problemų turėjo. Dabar praėję lygiai 3,5 metų ir jau galiu pasakyti, kad gyvenimas šviesus ir eina į priekį. Tik laikas užgydo žaizdas, bet reikia pabandyti su tuo susitaikyti, kad tas procesas greičiau vyktų.
Ištvermės Jums......Sakoma, kad žmogui likimas tiek atseikėja, kiek jis gali pakelti.....


Nerijus1981

N

564 įrašai

2008/07/22 21:37:01 21:37:01

Ištvermės Jums......Sakoma, kad žmogui likimas tiek atseikėja, kiek jis gali pakelti.....



Labai pakilus zodziai...


ugnelė

U

892 įrašai

2008/07/23 14:54:11 14:54:11

Ačiū.
Įdomiausia tai, kad visą tą sunkų laikotarpį dažnai sutikdavau gatvėje ar dar kur įvairių pažįstamų, kurie nieko nežinojo apie mano nelaimę ir jie visi sakydavo - oi, kai tu gražiai atrodai, kaip akys žiba, viskas čia dėl to, kad tavo vyras labai geras. O aš net neturėdavau sveikatos ką nors jiems aiškinti, atsisveikindavau kuo greičiausiai ir eidavau šalin, kad neapsiverkčiau. Būdavo, kad apsiverkdavau, įlįsdavau į kokią tarpuvartę, kad nusivalyti ašaras. Bet visada žinojau, kad su kiekviena diena bus vis lengviau. Taip ir buvo.
O kai kas iki šiol nežino...bet dabar jau įstengčiau pasakyti.


giuzel

G

1 įrašai

2008/07/24 15:49:59 15:49:59

Sveika,na paguosti nelabai galiu ar nuraminti kadangi nasle esu jau keturi metai ,man 38 pries keturis metus netekau vyro ir niekaip negaliu priprasti gyventi be jo ir pas psihologe buvau,ir antidepresantus vartojau pora men.tik antidepresantu poveikis buvo kad likau viskam abejinga ir supratau kad raminamaisiais nepadesiu sau,isvykau ir dabar esu labai grazioj saly kur sveikas zmogus negaletu atsidziaugti,tik nuo saves nepabegsi nes ta tustumo jausma dar daugiau pajutau,taip klasika siek tiek ramina bet ir tai ne visada,yra zmoniu kuriems buciau reikalinga ir ne karta per si laika girdejau prisipazinimus meileje esme ta kad man niekas nera idomus,pabendrauji su zmogum ir jauti kad tai ne jis,kvalifikuotos pagalbos tokiose situacijose tikrai nera,ta drasiai galiu teigti nes labai daug esu ismeginusi,as net pati nezinau kada tas kosmaras baigsis,kita kart net pamastau kad jei nebuciau tikintis zmogus tai gyvenima baigciau savo valia tik zinau kad siela prazudysiu.Labai noreciau kaip nors su tavim pabendrauti nes ir draugiu kai netekau vyro praktiskai nebeliko,kam reikalingas zmogus is kurio jokios naudos iskyrus jo skausma..


Vaidux

V

39 įrašai

2008/08/18 13:38:40 13:38:40

Uzuojauta.
Bet manau kad tavo vyras noretu tave matyti laiminga ir besisypsancia. Jis tikrai geriau jaustusi zinodamas kad tu gyveni pilnaverti gyvenima.


DaivaR

D

3 įrašai

2008/08/18 18:17:14 18:17:14

Zinau si skausma, vienu metu man padejo zodziai ir supratimas, kad zmogaus nera, bet meile niekur nedingo ji liko, ir nereikia stengtis nei jos pamirsti nei isgyvendinti is saves, reikia tiesiog leisti sau toliau myleti.


Turite būti prisijungę, jei norite rašyti forume