Pilnavertis gyvenimas

Sveiki. Šitoje svetainėje kai parašau, kad per ~40 savo gyvenimo metų gyvenu viena be vyro, vis kas nors suabejoja, kad mano gyvenimas galėtų būti pilnavertis. Neįgalių žmonių gyvenimas, pasirodo, taip pat greičiausiai nekokybiškas. Taip pat ir tėvų, kurie luošus vaikus ryžtasi auginti. Paskui dar nepilnavertis gyvenimas ir tų, kurie skiriasi, kad galiausiai imtų TIKRAI gyventi. O paskui dar namų šeimiminkių, našlaičių... etc.
Taigi, kas yra tas PILNAVERTIS GYVENIMAS? Ar jis apskritai įmanomas?
Ar tai objektyvu, ar tik jautimas?
Ar gyvenimas "pilnavertis" galėtų/turėtų būti kasdien, ar tik kartais?
Kokie dalykai yra jūsų gyvenime, be kurių jūs laikytumėte jį nepilnaverčiu? Ar jie kinta žmogui augant-bręstant-senstant?
Ar tikrai neįgalus - protiškai ar fiziškai - žmogus negali gyventi pilnavertiškai?

Ar pilnavertis gyvenimas - tai kiekvieno žmogaus subjektyvi nuomonė. Kaip žmogus į savo gyvenimą žiūri - toks jis ir yra. Man, pvz, gali kito gyvenimas pasirodyti nepilnavertis dėl to, kad jis mėgsta tik "kalti" pinigus, bet ne juos leisti - bet jei toks yra to žmogaus gyvenimo tikslas?
Aišku, žmogui, kuris dievino keliones, bet po nelaimės nebegali vaikščioti, gyvenimas gali pasirodyti nepilnavertis. Bet jei paieškotų kitos gyvenimo prasmės - neabejoju, rastų. Taigi, kiek mes patys savo gyvenime vertės matome, tiek jos ir yra. Nei daugiau, nei mažiau.

svarbiausia ka manai pati apie savo gyvenima , o ne kiti...manes irgi daug kas nesupranta kodel neskubu tuoktis vaiku gimdyt...o as nesuprantu ju , nes gyvenu puikiai ir tikrai mano gyvenimas labiau pilnavertis nei ju, buities rupesciuose paskendusiu..

pilnavertis gyv. - toks, kuri pats gyvendamas jauties pilnavertiskai.nera jokiu taisykliu kaip gyventi.Gali pragyvent nors ir visa gyvenima vienas, jei tai tave tenkina-reiskia gerai.

Valgis pilnavertis: sumaishai baravikus su musmiremis,
tada gausi visko pilnai vitaminu, mineralu, baltimu, ir nuodu - busi laaabai laimignas

Supratau, kad "pilnavertis gyvenimas" - iliuzinis žodžių junginys. Tuštybė.
Kai nori kitą suniekint arba pats/pati nusiminti, tai pasakai, kad gyvenimas jo/s ar mano nepilnavertis.
Šeimoj nepilnavertis, nes buitis,
be šeimos/sekso nepilnavertis, nes be vaikų ir didžiausių pasauly malonumų,
su šita ar šituo nepilnavertis, nes va ana/s žada daugiau-geriau-greičiau-lengviau,
vaiko nepilnavertis, nes dar neužaugo,
seno - nes jau tik ligos ir mirtis prieš akis...
O "pilnavertis" - kaip miražas dykumoj.

Verčiau apie gyvenimo prasmę, - o tada ir vertę - kalbėti.

Bernardinuose neseniai publikavo straipsnėką-pamąstymą http://www.bernardinai.lt/index.php?url ... es%2F91915 apie moterį Eluaną, kuri 17 metų komos būklėj gulėjo, buvo maitinama per vamzdelį, kol jos tėvas galiausiai per teismą išreikalavo nutraukti jos gyvybės palaikymą. Nors ne jis ją prižiūrėjo!

Tai va ten klausia: ar galima tokį gyvenimą, kaip Eluanos, pripildyti prasmės - turbūt jau ne jai (nes ji, ko gero, nieko nesuvokė), bet kitiems - mums?
Tai ribinis atvejis. Visus tuos metus ja rūpinosi vienuolės, kurios [b:2qellquz]matė prasmę [/b:2qellquz]jos gyvenime, todėl ir prasmę savo gyvenimą eikvoti jos priežiūrai, mylint tą nebylią, nesąmoningą žmogaus gyvastį.
Ar jums ne keista, kai vienuolės šitaip apsiriboja - ir vis tik jaučia, kad jų gyvenimas pilnas prasmės?

Čia iš DP straipsnio apie (neįgaliųjų) gyvenimo kokybę:
Gyvenimo kokybė vis dažniau apibrėžiama kaip galimybės žmogui fiziškai, protiškai ir socialiai veikti, gyventi aktyvų ir produktyvų gyvenimą, pajusti pasitenkinimą ir laimę.
Pasaulinė sveikatos organizacija siūlo tokį gyvenimo kokybės apibrėžimą: „Tai individų vietos gyvenime suvokimas kultūriniame ir jų užimamos padėties kontekste, susijęs su jų tikslais, viltimis, standartais ir požiūriais. Tai plati koncepcija, kuriai didelės įtakos turi asmens fizinė sveikata, psichologinė būklė, nepriklausomybės laipsnis, socialiniai ryšiai ir santykiai su aplinka”.
Galimybės veikti priklauso nuo visuomenės, o pajusti pasitenkinimą ir laimę - nuo paties asmens.
Gaila tik, kad vienas su kitu susiję yra...

Kaip elgtis, kad gyvenimas būtų nieko vertas:
[url:333j37ik]http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles%2F99041[/url:333j37ik]

Pilnavertis gyvenimas šituo kontekstu, kad "gyvenk pilnavertį gyvenimą" yra daugiau marketinginė frazė - "įsigyk tai ir gyvenk pilnavertiškai". Bet ta pilna vertė manau yra asmeninė idėja. Kas vienam gali atrodyt nepilnavertis gyvenimas, kitam gali būti geras ir kokybiškas.

Manau gyvenimo pilnatvė, taip, kaip ir laimė nuo nieko nepriklauso, ateina iš vidaus. Kaip gali panprėti būti laimingas, taip į save gali pažiūrėti ir nusistatyti, jog gyvenimas yra visgi geras

Gyvenimo pilnatvė (mano nuomone) yra tada, kai žmogus gali save realizuoti - kas darbe, kas šeimoje, kas visame kame. Nepamenu kas yra pasakęs, kad nėra svarbesnės užduoties žmogaus gyvenime kaip [b:h8tx4x3b]tapti savimi[/b:h8tx4x3b] - deja, tai labai sunku, nes priklauso ne tik nuo žmogaus vidinių išteklių, bet ir nuo išorinių galimybių. Pvz., na kaip krizės metu tapti savimi, pvz. įsidarbinti be švogerių pagalbos, be finansinių išteklių ir dirbti savo mėgstamą, tau labiausiai tinkamą darbą, kuriame gali save realizuoti ?